Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas, reaguodamas į I.Ruginienės pareiškimą, šią savaitę spaudos konferencijoje užsiminė apie atviro dialogo galimybę.
„Kinijos ir Lietuvos bendravimo durys lieka atviros“, – užsienio reikalų ministerijos atstovą Lin Jian cituoja agentūra „Reuters“.
„Tikimės, kad Lietuva savo norą gerinti dvišalius ryšius pavers realiais veiksmais ir kuo greičiau ištaisys savo klaidas“, – pridūrė jis.
Interviu naujienų agentūrai BNS šią savaitę I.Ruginienė tvirtino, jog nors ir kitose Europos šalyse yra atidarytos Taivano atstovybės, jos duris atvėrė „normaliai suderinus ir pasirinkus pavadinimą „Taipėjaus atstovybė“.
„Manau, kad Lietuva iš tikrųjų pati šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, – apie 2021-ųjų centro dešiniųjų Vyriausybės sprendimą kalbėjo Socialdemokratų dominuojamos Vyriausybės vadovė.
Ji taip pat akcentavo, kad pasirinkus Pekino neerzinantį pavadinimą, kitos šalys išlaikė dalykinius santykius su su Kinija, priešingai nei Lietuva: Vilniuje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių.
Kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse Vilnius ir Pekinas nesutaria jau kelerius pastaruosius metus.
I.Ruginienė Lietuvos sprendimą atidaryti atstovybę būtent Taivaniečių pavadinimu pavadino „didžiule klaida“.
„Tai turbūt buvo Lietuvos didžiulė klaida, kad mums taip atrodė, kad jeigu mes kažką pasisiūlysime patys ir pirmi kažką padarysime, tai staiga pasaulis tai įvertins. Na gerai, pabandėme šiuo atveju, turime Taivano atstovybę, bet pasaulis neįvertino, niekas neįvertino“, – kalbėjo I.Ruginienė.
Jos nuomone, geriausia taktika santykiuose su Kinija yra vieninga Europos pozicija.
Siekis atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks yra kitose Europos Sąjungos valstybėse, yra įtrauktas dabartinės valdančiosios koalicijos sutartyje ir I.Ruginienės kabineto programoje.
Birželį tuometis premjeras Gintautas Paluckas užsiminė, kad Kinijai yra pateiktas pasiūlymas dėl santykių atkūrimo, tačiau atsakymo į jį negauta iki šiol.
Savo ruožtu I.Ruginienė tvirtino, jog Lietuva žengia „pirmus mažus žingsnelius“ kalbėdamasi su Kinija, vyksta susirašinėjimas, tačiau, bandydamas normalizuoti santykius su Pekinu, Vilnius veiksmus turi derinti su Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinėmis Valstijomis (JAV).
Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu sako, kad atkurti santykiams su Kinija reikia abiejų valstybių noro, tačiau Lietuva mato pernelyg artimo bendradarbiavimo su komunistiniu režimu grėsmes.
Antradienį transliuotame interviu Žinių radijui šalies vadovas teigė, kad panašiai kaip Baltarusijos atveju, „Kinijos valdžia yra Rusijos veiksmų Ukrainoje įgalintoja“, o pernelyg didelė priklausomybė nuo Kinijos jau ne kartą kėlė Europai daug problemų.
„Kinijos ir Lietuvos bendravimo durys lieka atviros“, – užsienio reikalų ministerijos atstovą Lin Jian cituoja agentūra „Reuters“.
„Tikimės, kad Lietuva savo norą gerinti dvišalius ryšius pavers realiais veiksmais ir kuo greičiau ištaisys savo klaidas“, – pridūrė jis.
Interviu naujienų agentūrai BNS šią savaitę I.Ruginienė tvirtino, jog nors ir kitose Europos šalyse yra atidarytos Taivano atstovybės, jos duris atvėrė „normaliai suderinus ir pasirinkus pavadinimą „Taipėjaus atstovybė“.
„Manau, kad Lietuva iš tikrųjų pati šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, – apie 2021-ųjų centro dešiniųjų Vyriausybės sprendimą kalbėjo Socialdemokratų dominuojamos Vyriausybės vadovė.
Ji taip pat akcentavo, kad pasirinkus Pekino neerzinantį pavadinimą, kitos šalys išlaikė dalykinius santykius su su Kinija, priešingai nei Lietuva: Vilniuje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių.
Kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse Vilnius ir Pekinas nesutaria jau kelerius pastaruosius metus.
I.Ruginienė Lietuvos sprendimą atidaryti atstovybę būtent Taivaniečių pavadinimu pavadino „didžiule klaida“.
„Tai turbūt buvo Lietuvos didžiulė klaida, kad mums taip atrodė, kad jeigu mes kažką pasisiūlysime patys ir pirmi kažką padarysime, tai staiga pasaulis tai įvertins. Na gerai, pabandėme šiuo atveju, turime Taivano atstovybę, bet pasaulis neįvertino, niekas neįvertino“, – kalbėjo I.Ruginienė.
Jos nuomone, geriausia taktika santykiuose su Kinija yra vieninga Europos pozicija.
Siekis atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks yra kitose Europos Sąjungos valstybėse, yra įtrauktas dabartinės valdančiosios koalicijos sutartyje ir I.Ruginienės kabineto programoje.
Birželį tuometis premjeras Gintautas Paluckas užsiminė, kad Kinijai yra pateiktas pasiūlymas dėl santykių atkūrimo, tačiau atsakymo į jį negauta iki šiol.
Savo ruožtu I.Ruginienė tvirtino, jog Lietuva žengia „pirmus mažus žingsnelius“ kalbėdamasi su Kinija, vyksta susirašinėjimas, tačiau, bandydamas normalizuoti santykius su Pekinu, Vilnius veiksmus turi derinti su Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinėmis Valstijomis (JAV).
Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu sako, kad atkurti santykiams su Kinija reikia abiejų valstybių noro, tačiau Lietuva mato pernelyg artimo bendradarbiavimo su komunistiniu režimu grėsmes.
Antradienį transliuotame interviu Žinių radijui šalies vadovas teigė, kad panašiai kaip Baltarusijos atveju, „Kinijos valdžia yra Rusijos veiksmų Ukrainoje įgalintoja“, o pernelyg didelė priklausomybė nuo Kinijos jau ne kartą kėlė Europai daug problemų.